BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tūsas. Jos kaip pašėlusios kojotės užlipo ant stalo, laikydamos rankose alaus baklaškes. Šoko, dainavo, gėrė iki komos. Nusirenginėjo. Ant savo nuogų kūnų pylė alų, jis varvėjo taip saldžiai ir lengvai, kaip dangus, kaip mano sapnai (Tarasovas ir Viliota Riaubiškytė - saldžiai ir lengvai.mp3). Visi vaikinai supuolė prie stalo ir akių negalėjo atitraukti nuo juodaplaukės ir blondinės, kurios šikna kaip balionas. Visos panos jom pavydėjo… Net ir Fotožopė. Ji tik pakėlė akis su pavydų akyse ir nusisukus kūrė planą chuliganą. Jos pradėjo laižytis taip aistringai, jų liežuviai sukosi tarpusavį, seilės perėjo iš vienos burnos į kitą… Plaukai šlapi lyg šieno kupeta draikėsi į visas puses, jos raitėsi ant stalo, kišo viena kitai pirštus į šiknas ir laižė juos. Buvo nepakartojama. Alus temdė akis, iš mėlynų, žalių, rudų jos tapo raudonos. Jis aptemdo visų protus ir nužudo tūkstančius ląstelių.

P. S. UTENOS!

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (5)

Mes buvome kartu… Buvome… Bet jo nebėra… Man sunku jį užmiršti, sunku negalvoti apie tai, tramdyti byrančias ašaras pro skruostus išmuštus raudonimis, sunku… Bet aš turiu tai padaryti… Kad ir kaip viskas būtų neįprasta ir nelengva. Tokia dalia. Kiekvienas savo skirtą gyvenimo kelią nueina ir baigia. Tai baigė ir Čarlis. Aš jį mylėjau… Mylėjau kaip draugą, kuris visada mane paguosdavo, nuramindavo, priglausdavo, apkabindavo… Dabar neįsivaizduoju savo gyvenimo be jo. Be jo akių, šypsenos, skardaus juoko ir juodų, tarsi anglis plaukų. Viskas buvo fantastiška… Buvo… Gaila, kad keičiasi laikai, gaila visko, kas buvo su juo ir aplink jį, gaila to laiko, kurį praleidom kartu, nes dabar tik skaudinu save ir nenoriu to pamiršti. Bet reikia… Mes ne visagaliai. Skaudūs jo atsisveikinimo žodžiai durte duria į širdį ir jau dabar nenumaldomai srūvena ašaros kaip ežeras. Jų daug… Labai daug… Bet gal mažiau myšiu… Reikia išsiverkt, viską pamiršt ir gyvent savo gyvenimą, o ne prisiminimais. Viskas man per daug sunku. Bet aš tikiu, kad galiu. Galiu pasiimti naują lapą ir nupiešti jį iš naujo. Galiu. Aš sugebėsiu… Tiek stengiausi… Piešiau jį puse valandos… Ir viskas veltui? Kodėl? Kodėl man?!!! Kam aš tą lapą palikau ant stalo? Kam? Kad sudraskytų šuo? Ne… Bet būtent taip ir įvyko… Niekada jo nebenupiešiu tokio, kokį nupiešiau prieš dvi valandas.

P. S. Atsiprašau, Čarli, bet mūsų keliai išsiskyrė…

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (2)

Grybukai.

Braškės | 2009-08-26 | Be temos

Ar atkreipėte dėmėsį į vaikinų birkas? Tas galas… Toks juokingas… Galvutės tokios, kaip grybukų skrybelaitės. Kartą norėjau tą skrybelaitę nuimti kai dirbėjau burna ir… Oops… Nenusiima, tad traukiau į save kiek tik galėdama. Ir žinot ką? Man pavyko! Mano vaikinas kaukdamas bėgo per kambarį, tvardydamas skausmą ir kraujosrūvą, kuri pasipylė nukandant galvutę. Na, toks gyvenimas, niekas nėra visiškai laimingas, o tuo metu, jam iki begalinės, visapusiškos laimės trūko tik vieno… Manęs visos. Ir aš jam daviau!!! Daviau į snukį su botagu. Vanojau, vanojau, jo veidas jau buvo sutavarytas, o man buvo vienodai. Suvariau jo galvą į sieną ir padariau jį visapusiškai laimingu. Džiaugiuos už jį.

P. S. Myliu tave, mano meile! :)

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (9)

Žodžiu, nusprendžiau po dviejų metų nekirptų plaukų nueiti pas kirpėją. Lyg viskas buvo normaliai kai įėjau į patalpą… Priėjau prie kėdės, ji tempė už mano kasų ir tiesiog griūte griūvau į kėdę. Na, nieko tokio palyginus su tuo, kas buvo vėliau. Ji mane nuskuto nuliniu numeriu… Įsivaizduojat kaip atrodžiau? Ne? Geriau įsivaizduokit. Bijau rodytis dabar gatvėje. Ką žmonės apie mane pasakys? Kraupu. Galų gale ji man atsibodo, sviedžiau jai žirkles į veidą ir garsiai pasiunčiau nachui. Užteks tyčiotis iš manęs, pamaniau. Bet tai buvo ne pabaiga. Ji pradėjo trankyti mano veidą į stalą, įkišo visus nukirptus manuosius plaukus man į burną ir šaukė “ryk, žuvėdra, ryk vieną kartą”. Iš tikrųjų, tuo metu pagalvojau, kad ji psichiškai atsilikus. Manot, tai tiesa?

P. S. Už kirpimą sumokėjau 350lt…

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (11)

Gandonai.

Braškės | 2009-08-24 | Be temos

Tiesą sakant, man jie tokie juokingi. Praverčia bet kurioje situacijoje. Kartą norėjau nusivemt, tai iš savo vaikino piniginės išsitraukiau gandoną ir kad pyliau šliaupą. Mmm… Man buvo nė motais ;) Ir šiaip, dedu ten auskarus, kad nepasimestu namie, labai patogus maišelis. Arba draugei gimtadienio progą dovanojau 100lt, voko neturėjau, tai įdėjau juos tiesiog į gandoną. Sekso metu mano vaikinas jo nenaudoja… Mes naudojame paprastus maišelius. Įsivaizuojat kiek mes sutaupom? Per dieną sunaudojame 7 maišelius, o už gandonus mokėtumėm litus, išvis nesąmonė, o mes mokam taupyti, nes prekinamės “NORFA” parduotuvėjė. Pamenu, per kalėdas buvau snieguolė, tai vietoj snieginės kepurės užsidėjau gandoną. Buvo linksma. Visi iš manęs tyčiojosi, svaidėsi ne kokiais žodžiais, bet buvo smagu. Tą dieną jaučiausi laiminga… Tik vieną frazė mane nužudė… Tiesiog, nešu gėrimus į kambarį ir Tomas man sako “Debile, tu, nachui, išsiplauk galvą” ir dar paprašė nuleist man ant veido. Bet aš nekertu vieno dalyko… Kas čia nenormalaus? Kas? Pasakykit man drąsiai - KAS?! Ar aš ne žmogus? Ar aš neturiu jausmų? Kodėl turiu būti pajuokos objektas iš kurio visi padaro klouną? Kodėl? Ir vėl gailiai verkiu prisimindama tą įvykį, kai visi nenumaldomai juokėsi mane pamatę. Jie beširdžiai, neturi širdies. O jie buvo vis dėlto mano draugai… Na, žinoma, jie niekada nelaikė manęs savo drauge, bet aš turėjau jausmus, turėjau norą bendrauti ir turėti tokių draugų, kurie iš manęs prikolindavo, vadindavo debile… Aš turėjau norų. TURĖJAU!!! Bet iš visų tų norų liko tik fantazijos. Draugai mane paliko, vaikinas permetė, likau pažeminta visų akivaizdoj. Ir viskas tik dėl gandonų? Manot, jei aš būčiau buvus jiem tikra draugė, jie taip elgtusi? Kodėl man? Kodėl man, mama? Užduodu sau klausimus į kuriuos net pati negaliu atsakyti. O juk aš tokia protinga, tokia ideali. Aš mėgstu banglenčių sportą. Esu žmogus, į kurį pažvelgęs kiekvienas galėtų drąsiai pasakyti “ot šita tai kalė”. Bet tai būdavo anksčiau… Dabar visi mane laiko pajuokos objektu. VISI!!! Myliu savo tėtį Petrą.

P. S. Taupūs žmonės renkasi “NORFA” ;)

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (5)

Na ir kas, kad mes abu žali, žali… Štai tokia mano nuotaika! Žalia, geltona, raudona, mėlyna, spalvota. Esu paukštė be sparnų, be minčių, be proto. Paklaikusi lyg padaužą. Esu laisva vis dėlto. Ir džiaugiuos gyvenimu, kurį supistai gyvenu. Man patinka šėlti, svajoti, dainuoti, šokti, šikti, myžti, plautis veidą nuo vėmalų. Man patinka! Patinka gyvenimas kokį gyvenu aš. Nes aš esu vienintelė, išskirtinė, esu padvalka, kekšė, daunė, stirna, vėžys. Bet esu!!! Egzistuoju ir bybį dėjus ant tokių, kurie nusiminę žliumbia dėl klaidų, kuriuos padarė jie, nes aš klaidų nedarau. Gyvenu savo gyvenimą, esu ideali, arogantiška kalė, tvora, lenta, bomba, bananas. Myliu save, myliu savo troškimą gyventi ir skristi.

P. S. Ir kas jum dar nepatinka? Aš? Susimąstykit prieš tai pasakydami ir apie save, “gražuoliai” ;)

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

… vėmalai… Karočia, buvo laisvas plotas, visi normaliai gėrem… Tik kai kurie kaip gyvūliai aišku. Be kominių neapsieina nei vienas tūsas. Vieni nuėjo pistis į kambarį, kiti balkone užmigo berūkydami, o mes, dviese miegojom vienoj lovoj. Petras ir aš. Kai pripisęs esi, darai ką nori, viskas pochui, laižais su bet kuo. Tą darėm ir mes… Kol jis man neprivėmė į burną… Tada aš susiparinusi nusisukau ir įpisau jam ignorą. Galų gale, vėl užėjo troškimas laižytis, meilės banga užliejo mane. Atsisukau ir jis mane begasdindamas apvėmė, sakydamas “wazzup, bitch?”. Hm… Pagalvojau… Gal jam tikrai negera… Bet aš buvau velniškai dėjus ant gyvenimo. Todėl mes laižėmės toliau… Ne to, kad prieš tai privėmė man į burną ir ant mano veido, jis nusimovė kelnes ir prišiko ant mano pagalvės. Eik tu n-a-c-h-u-i… Pasijaučiau klaikiai kai mano galva atsidurė ant šūdų krūvos. Nu načiort, gyvenimas nuostabus, taip? O kaip man vėliau jaustis?

P. S. Draugė nulaižė man nuo veido šūdus ir mes tai pakartojom dar kartą (jai labai patiko) :)

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (7)

Viskas būtų buvę idealu, jei viskas nebūtų buvę susiškai, supistai pragariška. Jis mane griebte griebė ir paguldė ant lovos, visą mano cukrinį kūną nulaižė ir likau šlapia. Galim sakyt, nurengė mane vienu rankos mostu, o aš jį nurenginėjau pusvalandį. Blet, tas diržas jo… Sunkiai įkandamas… Nesupratau technologijų. Aistringai bučiuojamės, jo nuogas kūnas liečia manąjį. Tada pasižiūrėjau į apačia ir… Vatafak? Ar jis tikrai taip atrodo?! Nu viršūnė… Pasižiūrėjau į jį su gailesčiu veide, kad turį tokį netikusį daiktą ir jis man grubiai tarė “padarom tai!!!”. Nu padarom, tai padarom… Ką jis daro po velnių? Jį tikrai reikia ten kišti? Pizdėc… Apšalus likau ne tik aš, bet ir jis kai pradėjau sekso metu verkti. Pati nežinau kodėl. Man tiesa sakant, buvo linksma… Ką aš darau? Verkiu? Vatafak is det? Nusivaliau ašaras ir įkandin griebiau jo mažąją birką. Pradėjau draskyti kaip koks šuo. Jis klykė, spiegė, bet man buvo nė motais… Išejom kruvini…

P. S. Man tuo metu buvo 7m., o jam 23m. :) Smagus tas pirmasis kartas sakyčiau!

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (12)

Veiksmas vyksta Klaipėdos Akropolio centre. Ar žinot kas tai? Jei taip, skaitykite toliau, jei ne - spustelkite raudoną kryžiuką viršuje, dešiniąjame kampe… Baisu… Ten net apsiprekinti normaliai negalima. Eini ir girdi kaimietiškus šūksnius “Kun tu?”. Ar tai lietuvių kalba? Nu atsiprašau… Nesityčiokime iš Lietuvos. Nebūkime gyvūliai. Jau vien nuo tos minties, kad į Akropolį nuvažiavus, išgirsi tokias šnekas, atšoksta noras prekintis. Gal ir gerai… Sutaupome litų… Ačiū kaimiečiams! Jeigu nemokate kalbėti, geriau nesirodykite viešose vietose. Žodžiu, einu į beršką, žiūriu, žiurke kažkokią maikę perka tokią, kokios norėjau aš. Prieinu prie jos ir garsiai pareiškiu, kad nedrįstu daryti skaudžios klaidos. Ir ji man “geranoriškai” atsakė “žin ką? bruds esi, daba special nusipirksiu tą maik, uruod tu nach”… Aš likau apšalus, nes nesupratau nei žodžio… Ir kur gi tiesa? Čia tas pats kas jūs manęs ko nors paklausiat lietuviškai, o aš jums atsakau kiniečių kalba. Ir jūs nieko nesuprantat… Hm… Neturiu prieš juos nieko, bet… persiprašau, gyvenam lietuvoj! Tai ir kalbėkime lietuviškai! O jeigu jau esate iš kaimo, gerbiamasis, tada gal bent jau kitiem padoria kalba atsakykit į klausymus. Arba išvis nekalbėkit, apsimeskit, kad kalbos dovaną praradot. Iš tikrųjų, dabar jūs turėtumėt dėkot tai panai iš berškos. Per ją aš susinervinau ir kraunu ant “nelietuvių”. Supraskit ir mane, aš irgi žmogus, irgi turiu jausmus. Kad ir dabar… Sėdžiu prie kompiuterio, rašau ir gailiai verkiu. Nu tikrai šiandien pasijaučiau nemaloniai kai man kažką atsakė, o aš nieko nesupratau. Galų gale, nuėjau pas vertėją, jis man išvertė ką ta duhė supista pasakė. Ir kokio bybio ji drįsta prieš mane kelti balsą? Iš kaimo pabėgus, su karvių dvoku, burnos neplovus. Visų pirma, nemandagu taip. Jei burnos neišsiploviai, tai gal negandink kitiem apetito (tuo metu valgiau ledus) su ta smarve? Dieve tu mano, nejaugi neturi pastos, žmogau? Buvau tokia susinervinus, kad nuėjau į maximą ir nupirkau jai “colgate” dantų pastą. Na aišku, man nepasisekė, kai grįžau, jos jau nebebuvo, mat išėjo po terranovą pasižvalgyt. Žodžiu, visą dieną aš jai nedaviau ramybės. Išvažiavau į Akropolį apsiprekinti, o gavosi taip, kad sekiau tą ožką iki mašinos ir pradariusi jos burną, visą tiubelį pastos suvariau ant snukio. Man palengėvėjo, pasijaučiau pakylėta. Ar dabar suprantat esmę? Aš įsižeidžiau… Ji su manim kalbėjo kaip su savo kiaulėm iš kaimo. O jos vyras po tokio mano poelgio, pagrasino man, kad iškvies mėntus. Ną, tada teko sprukti. Sprukau kaip erelis, nieko neblaškomas ir niekeno nevaldomas. Jaučiau vėją, rasą ant mano juodų, tarsi anglis garbanų, viskas buvo idealu, pajutau skrydžio jėgą, gėlių aromatą ir… Vėl tos panos dvoką. “Ji mane seka” - suklykiau nesavu balsu. Išsitraukiau iš rankinės pistoletą ir peršoviau jai galvą.

P. S. Laimingai grįžau namo ir pavalgiau! :)

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (10)

Dūmas.

Braškės | 2009-08-23 | Be temos

Įeinu į balkona, kankina keistos mintys. Drebančia ranka išsitraukiu cigaretę “winston blue”. Griebiu žiebtuvėlį, prisidegu cigaretę, įtraukiu pirmąjį dūmą. Užlieja prisiminimai… Aplinkos fone skamba Art Of Dying - Completely.mp3. Prisimenu senus laikus. Būdavo gera… Su kiekvienu dūmu suprantu kaip žudau save. Vis pamažu… Bet žudyti gera… Savotiškai tai teikia malonumą. Kai anksčiau nebūdavo rūpesčių, kai gyvenau lengvabūdišką gyvenimą, kai turėjau tikrąją meilę… O dabar viskas kitaip. Bet ir tada, kai tikrai gyvenimas buvo geras, aš to nesupratau ir neįvertinau… Kokia būdavau laiminga… Dabar stebiu žmones lekiančius į darbą gerdama karštą kavą. Visi kažkur skuba, tik ne aš. Pagaliau supratau, kad net nėra man kur skubėti, tegul gyvenimas teka sava vaga. Iš gerų laikų liko tik prisiminimai ir ilgesys. Žodžiai, kuriuos pasakom kartą, kuriuos ištarti verta, šiandien juos tariu. Kas paskutinį kartą man pasakė kokia aš brangi? Kas paskutinį kartą mane priglaudė šalia savęs, apkabino, nuramino?… Staiga grįžau į realų pasaulį. Įtraukiau paskutinį dūmą ir išmečiau cigaretę pro langą. Niūri dabartis.

P. S. Skiriu tik tau.

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (2)